Sausio mėnesį nepalikite kabančių sudžiuvusių vaisių ir lapų, nes juose žiemoja nemažai ligų. O kad nepašaltų vaismedžių kamienas reikėtų apsaugoti, nuo senų laikų viena iš priemonių tai kamieno dažymas kalkių skiediniu, bet geriau vaismedžių kamienus apsaugoti lentelėmis, eglių šakomis ar šiaudų pynėmis. Pasistenkite, kad vaismedžiai nebūtų labai užpustyti sniego, nes taip kiškiai lengviau pasieks šakeles, kurias su mielu noru nugriauš.
Jei stipriai pasnigo, nuo krūmų ir kitų vaismedžio šakų nukratykite sniegą, kad sniegas neišlaužytų šakų.
Pabudus gamtai ateina metas purkšti vaismedžius chemikalais. Prieš žydėjimą obelis ir kriaušes purškiame 4 %vario oksichlorido tirpalu. Taip bus sunaikinamos erkės, žiemsprindžiai, kandys, rauplės, vaisiapūdžio pradai. Jei pasodinote tik šiais metais vaismedžius nepamirškite jų gausiai ir dažnai palaistyti. Šį mėnesį jiems ypač reikalinga drėgmė. O karštomis dienomis vaismedžių kamienus patartina apipurkšti keletą kart per dieną vandeniu. Jei ilgiau nepalyja galite vakare arba anksti ryte vaismedžius sudrėkinti apipurkšdami vandeniu. Taip vaismedžiai nenumes tiek užsimezgusių vaisių. Natūralu, kad taip ar taip dalis vaisių nukrenta, nes vaismedžiai nesugeba jų tiek išmaitinti. Bet palaikydami drėgmę numestų vaisių skaičius sumažės.
Vyšnias ir slyvas prieš žydėjimą nupurškiame 0,4 % vario oksichlorido tirpalu, pridėję 0,3 % karbofoso arba 0,3 % trichlormetafoso. Sunaikinamos bus kokomikozė, moniliozė ( nudžiuvusios vyšnių viršūnės tai pirmasis požymis, kad yra pažeistas moniliozės. Tokiu atveju prieš pukšdami, nupjaukite nudžiuvusias viršūnes), rūdys, slyvų pjūkleliai, amarai ir kt. kenkėjai.
Serbentus ir agrastus prieš žydėjimą purškime 1 % bordo skysčių, sunaikinama lapų dėmėtligė, valkčio sukėlėjai, pumpurinės erkutės.
Braškių butonams susidarant purškiame 1 % borto skysčiu ir 0,3 % karbofoso tirpalu. Šie chemikalai purškiami atskirai. Naikinama lapų dėmėtligė, avieniniai ir žemuoginiai straubliukai. Jei puola šliužai, butonų atsiskyrimo fazėje dulkiname augalus šviežiai gesintomis kalkėmis.
Purškiant chemikalais per vaisių vegetaciją, būtina plėvele uždengti daržoves, kad ant jų nepatektų nuodingų medžiagų. Kad mažiau reikėtų purkšti chemikalais, prieš pukšdami keletą syk nupurtykite vaismedžius po jais patiesę plevele. Taip nukris daug slyvinių ir obuolinių pjūklelių, kurie nespės padėti kiaušinius. Nukritusius kenkėjus sunaikinkite.
Agrastų valkčio plitimas sumažinamas palaikant lapų paviršiuje šarminę reakciją. Lapus galite barstyti pelenais. Peržydėjusius agrastus, kas 10 dienų 2 kartus purškiami 0,5 % kalcinuotos sodos tirpalu su 0,5 % muilo.
Prieš maišant bet kokias chemines medžiagas naudokitės instrukcija arba kreipkitės į cheminių preparatų gamintojus. Kai kurias augalų ligas galima gydyti nenaudojant cheminių medžiagų. Pavyzdžiui labai veiksminga apsauga nuo kruvinojo amaro yra nasturtė. Prie kamieno galite pasodinti vijoklines nasturtės, arba kamieną tepti nasturčių sultimis.
Pradėjus sodam žydėti nenaudokite jokių pesticidų, nes tai kenkia žiedams. O norint juos apsaugoti nuo paskutiniųjų šalnų sode galite deginti atliekas, kad žiedai pasidengtu dūmų plėvele.
Galite vaismedžių pomedžius išravėti piktžolės, išpurenti ir patrešti srutomis praskiestu vandeniu. Bet šį darbą geriausia daryti jau po šalnų.
Apžiūrėkite vaismedžius ar jie nėra pažeisti, nupjaukite kamienų ataugas, gydykite sakuojančias vyšnias, slyvas ir kitus kauliavaisinius vaismedžius. Pažeistas vienas išpjaukite iki sveikos vietos aštriu peiliu ir dezinfekuokite 1 % vario sulfato tirpalu. Žaizdą 2-3 kartus įtrinkite šviežiais rūgštynių lapais ir apriškite.
Jei jūsų vaismedžiams dar tik metai ir jau mezga vaisių užuomazgas, jas reikėtų pašalinti, nes vaismedžiai augindami vaisius suvartoja jiems daug medžiagų , todėl jie menkiau auga.
